PasaulisPsichologija

Socialinė izoliacija, vienišumas ir susvetimėjimas – kaip tai yra blogai?

Šiame bendrystės ir geros nuotaikos amžiuje įprasta, kad mums trūksta artimų ir nuolatinių santykių, todėl jaučiamės vieniši ir liūdni. Dažnai girdime juokaujant, kad žmonės yra bandos gyvūnai, bet tai yra tiesa, kadangi socialinė izoliacija ir vienišumas iš tikrųjų kenkia tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.

Socialinio ryšio poreikis yra giliai įsišaknijęs mūsų praeityje – mums reikėjo kitų žmonių, kad išgyventume ir klestėtume, nes didžiąją savo praeities dalį mes nebuvome stipriausios ar pavojingiausios planetos jėgos. Nepaisant šio gilaus, biologiškai pagrįsto socialinio ryšio poreikio, dauguma tyrinėtojų pastebi, kad nuo 1950 m. (amerikiečių) socialiniai ryšiai nuolat mažėja.

1980-aisiais 20% apklaustų suaugusiųjų žmonių buvo vieniši, o naujausiais tyrimų duomenimis – dabar yra vieniši 40% žmonių.

socialinė izoliacija vienišumas sveikata

Source: Medical Daily

Pasirodo, kad absoliutus draugų ir šeimos narių skaičius, kurį žmogus turi savo gyvenime, yra mažiau svarbus nei tai, ar tas žmogus jaučiasi vienišas.

 

Štai keletas įdomesnių faktų apie socialinę izoliaciją ir sveikatą:

• Fizinės sveikatos vienatvė atitinka 15 cigarečių surūkymą per dieną.

• Socialinė izoliacija yra susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu, didina tikimybę užsikrėsti infekcijomis, susirgti širdies ligomis, vėžiu ir ankstyva demencija, bei siejama su fizinės sveikatos problemomis.

• Izoliuotų žmonių mirtingumo rizika yra maždaug 3 kartus didesnė nei ne vienišų žmonių.

• Prisijungimas ir dalyvavimas grupinėje veikloje sumažina pusę jūsų tikimybės numirti kitais metais.

 

Be visa ko, nors socialinė izoliacija nėra liga, tačiau ji yra užkrečiama. Mokslininkai, naudodamiesi „Framingham Heart Study“ duomenimis, nustatė, kad jei jūsų socialiniame tinkle esantys kontaktai yra vieniši, 52% labiau tikėtina, kad ir jūs pats esate vienišas.

Vienatvė socialiniuose tinkluose plinta lygiai taip pat kaip ir kitas nerimą keliantis elgesys, pavyzdžiui, persivalgymas, per didelis alkoholio vartojimas ir panašiai.

Įdomu tai, jog nuotaika nenulemia vienatvės jausmo perdavimo. Tirtų dalyvių depresijos laipsnis neturėjo įtakos, ar jie išgyveno vienišumą savo socialiniame tinkle. Vienišumas ir depresija buvo labiau susiję su nemandagiu ir nepatikimu elgesiu, kuris, regis, vilnija per bendruomenes ir tampa socialine norma.

Nepadeda ir visas laikas, kurį praleidžiame internete. Neseniai buvo apklausti Facebook vartotojai ir paaiškėjo, jog laikas, kurį praleidžiate Facebook, yra atvirkščiai susijęs su tuo, kiek laimingas jausites. Tačiau yra duomenų, pagrįstų internetinėmis pažintimis, leidžiančių manyti, kad jei pradėję sąveiką internete susitiksite su kitais žmonėmis asmeniškai, tai gali sumažinti jūsų vienatvę.

Socialinio bendravimo tendencijas sustiprina patirtys kuomet galime pasitarnauti daugeliui žmonių. Nors mes visi skirtingai vertiname socialinės priklausomybės laipsnį savo gyvenime, tačiau simptomai, kuriuos sukelia patiriamas baimės jausmas, gali versti atsiriboti nuo kitų žmonių. Turėdami akivaizdžių, iš šono matomų simptomų ir neatitikdami socialinės normos, žmonės, kuriems patarnaujame, gali jaustis kitokie ir aplinkinių atstumti.

Tiesa, daugelis žmonių, kuriems patarnaujame, patiria skurdą – tai sumažina jų galimybes jungtis į pilietines ir bendrais interesais pagrįstas bendruomines grupes, o gyvenimas atskirai ir nedarbas yra stipriai susijęs su socialine izoliacija ir vienišumu.

Taigi, ką mes galime padaryti?

Pirmiausia atminkite, kad mūsų sveikata gerėja mažinant mūsų pačių ir kitų bendruomenės narių socialinę izoliaciją.

Štai keletas idėjų kaip galėtumėte padėti esant vienatvei:

• Pirmiausia pripažinkite, kad jaučiatės vienišas, ir įsipareigokite sau pradėti elgtis taip, kad savo vienišumą sumažintumėte.

• Būkite malonūs su žmonėmis, kalbėkitės su kaimynais. Pasisveikinkite, atidarykite kam nors duris arba nupirkite kavos žmogui, kuris stovi toje pačioje eilėje su jumis. Maži gerumo veiksmai yra galingi, gali suteikti džiaugsmo ir savivertės jausmą ir tiems, su kuriais jūs bendraujate dienos metu.

• Tikslo turėjimas yra nesuderinamas su vienišumu, todėl eiti į darbą, savanoriauti, prisidėti būrelyje, mokyklos veikloje, renkatės jūs – tiesiog siekite tikslo akis į akį su kitais.

• Jei ir toliau naudositės internetu palaikyti socialinius ryšius, raskite būdų, kaip atitrūkti nuo bendravimo internete iki susitikimo  asmeniškai, kad atliktumėte norimus darbus kartu.

• Dalyvaukite vietos bendruomenės veikloje ir pasiimkite kartu tuo susidomėjusį draugą. Dar geriau – suorganizuokite bendruomenės veiklą, kurioje gali dalyvauti visi žmonės – tai darydami kartu, visi jausitės geriau!

• Pasidomėkite primirštomis dvasingumo nuostatomis.

• Kreipkitės į kitus, kad užmegztumėte ryšius ir padėtumėte žmonėms užmegzti ryšius pagal savo abipusius interesus, kurie tęstųsi ir vėliau, be jūsų nuolatinio buvimo šalia. Būkite tarsi „tiltas“ savo aplinkoje, bendruomenėje ir darbuose.

Versta iš anglų k.:

https://vinfen.org/2017/01/05/social-isolation-loneliness-and-alienation-just-how-bad-is-it/

Leave a reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

More in:Pasaulis