Per pirmuosius septynerius gyvenimo metus mūsų smegenys yra tokios būsenos, kai įsidieginėjame programas tiesiog stebint kitus žmones. Šis tekstas yra Amerikos biologo Bruce Lipton žodžių vertimas.
Tai hipnozės būsena, kuriai yra būdingas vadinamas Theta smegenų dažnis, esantis šiek tiek žemiau mūsų sąmonės/sąmoningos būsenos.
Pirmieji septyneri vaiko gyvenimo metai diegia tas programas. Vėliau, būnant maždaug septynerių metų amžiaus sąmonė įsijungia ir ji tas programas naudoja, kad vaikas kurtų elgesį savo santykiuose, savo šeimoje, savo bendruomenėje ir kt.
Dabar žinome, kad apie 70% tų programų, kurias „atsisiunčiame“ iš kitų juos stebėdami, yra neigiamos, neleidžiančios veikti ir netgi (mus pačius) sabotuojančios.
Einant per gyvenimą jūs sakote, na, o kur tos programos? Aš atsakau: jos pasąmonėje. Ir tada klausiate, bet koks yra tas kitas protas? Aš sakau: Ah, sąmoningas protas! Tai tas protas, kuris įsijungia, kai jūs tampate maždaug septynerių metų amžiaus. Tas protas yra susijęs su jūsų asmenybės tapatybe, dvasingumu, o skirtumas tarp sąmonės ir pasąmonės yra labai gilus. Sąmoningas protas yra kūrybingas. Pasąmonė yra užprogramuotas protas, arba įpročių protas.
O kodėl tai aktualu? Jei jūs bėgate nuo sąmoningo proto, tada jūs kuriate savo gyvenimą iš norų, troškimų ir siekių. Tačiau, jei jūsų gyvenimą kontroliuoja pasąmonė, ji tiesiog atkurs programas, kurias nukopijavote iš kitų žmonių juos stebėdami iki kol jums sukako septyneri.
Na, kadangi kiti žmonės neplanavo jūsų norų ir troškimu, įgautos programos gali net neleisti jums pasiekti to gyvenimo, kurio jūs iš tikrųjų norite. Taigi – svarbi problema. Ar mes gyvename savo gyvenimą sąmoningu protu, ar savo gyvenimą vykdome pagal pasąmonės įrašytas programas?
Pasirodo, mokslas atskleidė, kad tik 5% dienos mes valdome savo nervų sistemą naudodami sąmoningo proto kūrybinius norus ir troškimus. 95% dienos mūsų gyvenime sudaro ir valdo pasąmonėje esančios programos. Priežastis, kodėl taip atsitinka, yra paprasta. Kai sąmoningas protas kontroliuoja mūsų biologiją, jis tarsi vairuotojas, laikantis vairą, nukreipia mus norimos krypties link, pagal mūsų norus ir troškimus.
Tačiau, kai galvojame, mąstome, tada sąmoningas protas turi paleisti vairą ir eiti gilyn į smegenų vidų, kodėl? Mintis yra vidinis darbas, o ne išorinis. Taigi, kas atsitinka, kai sąmonė mąsto? Tai nėra transporto priemonės vairavimas. Na, tada kas nutinka transporto priemonei, mūsų kūnui, kai jis yra sąmoningas ir galvoja? Pasąmonė persijungia į autopiloto režimą. Taigi, kai pradedame mąstyti, mūsų biologijos kontrolę perima programos, kurias įgijome pasąmonėje. Čia vėl kyla problema.
95% dienos, kai veikiame pagal šias programas – didžioji jų dauguma yra nereikalingos ir mums trukdančios. Taigi, mes gyvename ne taip, kad linktume savo norų ir troškimų link. Mes gyvename pagal svetimas problemas, kurias „atsisiuntėme“ iš kitų žmonių, juos stebėdami ankstyvoje vaikystėje. Šios programos dažniausiai būna neigiamos, todėl mes nuolat kovojame gyvenime. Na, ir kodėl vyksta ta kova?
Todėl, kad gyvenate nebe pagal savo norus ir troškimus, bet pagal įpročius įgautus iš kitų žmonių juo stebint. Tai didelė problema, nes mūsų gyvenimą kontroliuoja „atsisiųstos“ programos. Ir tai nėra nauja idėja.
Jau 400 metų jėzuitai sako savo pasekėjams: duok man vaiką iki 7 metų ir aš tau parodysiu vyrą. Tai, ką jie sakė, iš tikrųjų sakydavo: suteikite man galimybę per pirmuosius septynis metus įdiegti programas, kurios nulems likusį vaiko gyvenimą. Kodėl? Nes 95% žmogaus gyvenimo ateina iš tų svetimų programų. Dabar kyla klausimas, ką turėtume daryti su šiomis svetimomis programomis?
Versta iš anglų k. ir parengta pagal:
Dr. Bruce Lipton Explains How To Reprogram Your Subconscious Mind
