Nors visas pasaulis remiasi šiais testais, mokslas yra aiškus: testai netinka tikslui. PGR testai duoda klaidingus teigiamus arba klaidingus neigiamus rezultatus ir nėra sukurti ligoms diagnozuoti. Atidžiau pažvelgus į faktus, galima daryti išvadą, kad PGR tyrimai nėra tinkama diagnostinė priemonė naujo SARS-CoV-2 viruso plitimui nustatyti, todėl pandemijos atveju PGR testai yra beprasmiški.
Karantino suvaržymai ir higienos priemonės visame pasaulyje remiasi vien tik vadinamųjų SARS-CoV-2 PGR testų tyrimų atvejų skaičiais ir mirtingumo rodikliais. Šie greitieji testai (iš nosiaryklės) dabar yra naudojami siekiant nustatyti „teigiamus“ viruso atvejus, o teigiamas rezultatas paprastai dabar yra prilyginamas “būti užsikrėtusiam virusu”, kurio nė pats nejaučiate.
2020 metų kovo 16 dienos konferencijoje apie koronaviruso situaciją Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus sakė:
“Visoms šalims turime paprastą žinutę: testuoti, testuoti, testuoti “.
Tokį PSO pranešimą visame pasaulyje skleidė įvairios antraštės žiniasklaidos priemonėse, tai išspinduliavo tokie kaip, „Reuters“ ir BBC kanalas.
2020 metų gegužės 3 dieną vienas didžiųjų Vokietijos televizijos naujienų žurnalų, pavadinimu “Heute”, patarimų forma savo auditorijai perteikė štai tokią “koronaviruso dogmos mantrą”:
“Testas, testas, testas – šiuo metu tai yra kredo, ir tai yra vienintelis būdas iš tikrųjų suprasti, kiek plinta koronavirusas “.
Tokie vieši pareiškimai rodo, kad tikėjimas PGR testų pagrįstumu yra toks stiprus, kad jis beveik prilygsta religijai, o religija praktiškai netoleruoja jokių prieštaravimų.
Tačiau gerai žinoma, kad religijos yra susijusios su tikėjimu, bet ne su mokslo faktais. Ir kaip du kartus Pulitzer premijos laureatas ir bene įtakingiausias XX amžiaus žurnalistas Walter Lippmanna sakė: „Kur visi mąsto vienodai, labai niekas nemąsto“.
Taigi, kalbant apie greituosius PGR testus koronavirusui, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pats Kary Mullis, šios PGR testavimo technologijos sumanytojas, mąstė priešingai. 1993 metais biochemikas Kary Mullis už garsiojo PGR testo išradimą gavo Nobelio chemijos premiją.
Deja, praėjusiais metais išradėjas Mullis mirė būdamas 74 metų amžiaus. Nėra jokių abejonių, kad pats biochemikas PGR metodą laikė netinkamu betkokiai virusinei infekcijai nustatyti, įskaitant ir patį ŽIV, Zika virusą.
Kodėl greitieji testai netinka koronavirusui diagnozuoti? Priežastis labai paprasta. Visa netinkamumo esmė tame, kad PGR testai buvo sukurti ne kaip priemonė virusams diagnozuoti, bet kaip gamybos technikos įrankis biochemijoje, kurio pagalba būtų galima DNR sekas pakartoti milijonus ir milijardus kartų.
Greitieji PGR testai rodo pandemiją, kurios nėra
Apie tai, jog skelbiamos virusų pandemijos remiantis vien tik greitųjų PGR testų rezultatais gali baigtis pasauline katastrofa, dar 2007 metais Gina Kolata aprašė „New York Times“ straipsnyje „Tikėjimas greitaisiais testais sukėlė epidemiją, kurios nebuvo“.
Gina Kolata aprašo neįprastą situaciją, kai tarp Dartmouth-Hitchcock medicinos centro darbuotojų buvo įtariamas netikėtas kokliušo protrūkis. Autorė rašo, kad New Hampshire valstijos gydymo įstaigoje susiklostė labai keista situacija, dėl kurios įvyko kvėpavimo infekcijos epidemija, kurios realybėje nebuvo. Paaiškėjo, kad dėl “įtartos” ligos protrūkio buvo kalti tie patys greitieji PGR testai.
Medicinos įstaigos darbuotojai vienas po kito pradėjo nepertraukiamai kosėti, o kadangi daugelio simptomai buvo panašūs, buvo įtarta, jog jie yra užsikrėtę kokliušo bakterija ir todėl vystosi epideminė situacija. Daugybei medicinos darbuotojų buvo atlikti preliminarūs testai, dėl kurių jie ilgą laika negalėjo dirbti. Jiems buvo pranešta, kad jie “serga” kokliušu. Skubant užkirsti kelią įtariamai pandemijai, tūkstančiams darbuotojų buvo pasakyta vartoti ne tik antibiotikus, bet ir skiepytis kokliušo vakcina. Prasidėjo “tikra” pandemija – ligoninėse trūko lovų, žmonės buvo gydomi nuo įtariamo bakterinio užkrato, stojo įprastinės paslaugos pacientams ir piliečiai buvo skatinami skiepytis visai be reikalo.
Įdomiausia tai, kad praėjus aštuoniems mėnesiams po šios netikėtos “kokliušo pandemijos”, Dartmouth-Hitchcock medicinos centro administracija visus savo darbuotojus informavo, kad tai, kas įvyko jų įtaigoje buvo netikras pavojus.
Pasirodo, “įsivaizduojamos pandemijos” laikotarpiu medicinos centre nebuvo nei vieno teigiamo kokliušo atvėjo, bet tam išsiaiškinti reikėjo laiko. Galutiniai laboratoriniai tyrimai parodė, kad nė iš vieno tepinėlio nepavyko išauginti Bordetella pertussis (kokliušas) bakterijų pasėlio. Paprastai kalbant, bakterijų, kuriomis buvo įtariama yra užsikrėtę daugybė žmonių, specialistai laboratorijos salygom padauginti nesugebėjo. Bakterijų kultūros neišaugo, nes surinktuose tepinėliuose nebuvo jokio užkrato. Po tokių tyrimų buvo nutarta, kad greičiausiai “kokliušu susirgusiems” darbuotojams prasireiškė įprasta kvėpavimo takų liga, tokia kaip eilinis peršalimas.
Kodėl kalti greitieji PGR testai? Žvelgdami atgal į tuomet susiklosčiusią situaciją, epidemiologai ir infekcinių ligų specialistai pripažino, kad visa problema buvo tame, jog tuo metu buvo per daug pasitikima greitais ir labai jautriais molekuliniais testais, kurie visus ir suklaidino. Infekcinių ligų ekspertai dabar sako, kad tokie greitieji PGR testai bus dažniau naudojami infekcinėms ligoms, tokioms kaip kokliušas, paukščių gripas, SARS ir pan., nustatyti, kadangi tai yra greičiausias būdas “diagnozuoti” infekciją ir nustatyti, ar gręsia pandeminė situacija.
Straipsnyje Gina Kolata rašo, kad JAV nerenka duomenų apie pseudepidemijas, kurios paprastai įvyksta dėl to, jog per daug pasitikima būtent tokiais molekuliniais testais. Johns Hopkins Universiteto epidemiologė dr. Trish M. Pearl tvirtina, kad tokios pseudoepidemijos atsitinka nuolat. Pasak jos, nors Dartmouth-Hitchcock medicinos centre vykusi kokliušo pseudopandemija yra viena įspūdingiausių, tačiau bendromis žiniomis ji nėra išimtis.
Apie šią netikrą kokliušo pandemiją tuomet skelbė ne tik žiniasklaida, aprašė pats Dartmouth-Hitchcock medicinos centras, bet ir garsusis JAV Ligų Prevencijos ir Kontrolės Centras (CDC) pripažino, kad greitieji PGR testai yra kalti dėl kokliušo pseudo protrūkių.
CDC.gov
CDC tinklalapyje rašoma, kad kokliušo pseudoepidemija vyko trijose valstijose 2004-2006 metais: New Hampshire, Massachusetts ir Tennessee valstijoje.
Auksinis standartas: greitieji PGR testai neturi kokybės standarto
Verta paminėti, kad PGR tyrimai, naudojami vadinamiesiems Covid19 pacientams nustatyti, tikintis, kad jie yra užsikrėtę vadinamuoju SARS-CoV-2 virusu, neturi galiojančio auksinio standarto, kuriuo remiantis šiuos molekulinius testus būtų galima įvertinti.
Greitas egiptietiškas smegenų masažas vergams
Juk tai yra esminis dalykas. Visi testai turi būti įvertinti siekiant nustatyti jų tikslumą – reikia griežtai kalbėti apie jų „jautrumą“ [1] ir „specifiškumą“ – palyginti su „auksiniu standartu“, kuris leistų nustatyti tiksliausią turimą metodą.
Pavyzdžiui, nėštumo testui auksinis standartas būtų pats nėštumas. Tačiau, kaip, pavyzdžiui, Australijos infekcinių ligų specialistė Sanjaya Senanayake per ABC TV interviu, atsakydama į klausimą „kiek tikslus yra Covid19 testavimas?“ paatviravo:
“Mes jau turime kraujo su auksinio stafilokoko kultūromis, tai yra mūsų auksinis standartas, kurį naudojame dešimtmečius, todėl jei dabar turėtume naują testą auksinio stafilokoko bakerijai aptikti kraujyje, mes galėtume šį naują testą palyginti su tomis turikomis “auksinio standarto” kultūromis. Tačiau Covid19 viruso atveju auksinio standarto PGR testui neturime.“
Pažiūrėkime, ką apie trejose JAV valstijose vykusią pseudopandemiją ir tuomet naudotus greituosius PGR testus informuoja CDC. Žemiau skaitykte dviejų paragrafų citatą iš CDC:
“Spėjami klaidingai teigiami PGR testo rezultatai asmenims, turintiems nespecifinių klinikinių ypatumų, tokių kaip rinorėja, čiaudulys ir gerklės skausmas, dėl plataus PGR taikymo protrūkio aplinkoje kėlė susirūpinimą (6). Nėra jokių standartizuotų PCR protokolų, skirtų kokliušo tyrimams; buvo dokumentuota apie 100 skirtingų tyrimų, kuriuose naudojama tikslinė IS481 seka (7). Laboratorijos skiriasi DNR gryninimo metodais, bandymuose naudojamais pradmenimis ir zondais bei kokybės užtikrinimo procedūromis (1,4). Nors atliekant šiuos tyrimus gali būti atliekami analitiniai jautrumo bandymai, atsižvelgiant į techninės charakteristikos standartus (pvz., Aptikimo ribas ir atkuriamumą), ribotas laboratorijų skaičius nustatė jų PGR testo tikslumą (1). Be to, kaip parodyta Masačusetso protrūkyje, PGR rezultatų interpretavimas laboratorijose gali skirtis. Standartizuotų greitų ir patikimų laboratorinių tyrimų naudojimas siekiant pagerinti atvejo apibrėžimo specifiškumą yra visuomenės sveikatos prioritetas. CDC, Maisto ir Vaistų Administracija bei valstybės ir vietos visuomenės sveikatos partneriai atliko klinikinio patvirtinimo tyrimą, kad įvertintų keletą PGR ir serologinių tyrimų. To tyrimo rezultatai turėtų būti pagrindas būsimiems patvirtintiems laboratoriniams tyrimams, skirtiems diagnozuoti ir valdyti kokliušo atvejus ir protrūkius.
Šioje ataskaitoje aprašyti protrūkiai rodo, kad kokliušui patvirtinti reikia pasikliauti vien PGR tyrimais. PGR yra svarbi priemonė diagnozuoti atskirus kokliušo atvejus asmenims, kuriems yra didelis įtarimų indeksas ir kuriems būtina laiku gydyti ir PEP. Tačiau teigiama nuspėjamoji vertė gali būti mažesnė, jei įtariamo kokliušo protrūkio metu PGR naudojama kaip atrankos priemonė be kultūros patvirtinimo (3). Pernelyg didelis pasitikėjimas PGR tyrimų rezultatais gali sukelti nereikalingų ir daug išteklių reikalaujančių kontrolės priemonių įgyvendinimą (pvz., Atvejo identifikavimas, antimikrobinis gydymas, sergančių asmenų padaugėjimas ir PEP vartojimas) (8). Protrūkio metu teigiami PGR rezultatai turėtų būti aiškinami kartu su epidemiologiniais tyrimais, klinikinių simptomų įvertinimu ir patvirtinimu kultūra. CDC rekomenduoja laiku rinkti ir ištirti nosies ir gerklės mėginius (ankstyvoje ligos eigoje ir pradinėse protrūkio stadijose) kultūrai bent daliai asmenų, kuriems yra simptomų patvirtinti kokliušą kaip protrūkio etiologiją, pogrupyje (3). Tinkamai surinktuose egzemplioriuose nėra arba nėra nuoseklių patvirtinamųjų duomenų ir neigiamų kokliušo pasėlių, todėl reikia greitai atlikti alternatyvių patogenų tyrimus. Kitų ligų sukėlėjų cirkuliacija gali sukelti kvėpavimo takų ligas, kurių simptomai yra panašūs į kokliušą. B. pertussis cirkuliacija bendruomenėse yra dažna ir vyksta esant kitoms kvėpavimo takų ligoms. Žvelgiant atgal, kultūroje patvirtintas kokliušo kūdikis Tenesyje galėjo atspindėti sporadinę ligą, o ne protrūkio pradžią. Kadangi kokliušo protrūkių patvirtinimas kultūra gali užtrukti kelias savaites, gali būti tikslinga kartu tirti ūmiai simptomus turinčius asmenis dėl kitų patogenų (pvz., Virusų ar netipinių bakterijų)”
Pilną įrašą anglų kalba apie PGR testus ir kokliušo pseudopandemiją JAV galite paskaityti CDC svetainėje. Apie tai, kad greitieji PGR testai nėra tinkami epidemijai patvirtinti buvo žinoma dar 2007 metais. Skaityti ČIA.
Jessica C. Watson iš Bristol Universiteto tai irgi patvirtina. Neseniai žurnale „The British Medical Journal“ buvo paskelbtas dokumentas „COVID-19 testų rezultatų aiškinimas“, kuriame ji rašo, kad „tokio aiškaus auksinio standarto trūksta Covid19 testavimui“.
Tačiau ji PGR testų neklasifikavo kaip netinkamų SARS-CoV-2 virusui aptikti. Neklasifikavo šių testų kaip netinkamų ir Covid19 ligai diagnozuoti. Ji nenurodo, kad viruso izoliavimas ir jo kultūros išauginimas gali būti būtent tuo tvirtu auksiniu standartu. Jessica C. Watson visiškai rimtai tvirtina, kad tas pats į Covi19 diagnozę įeinantis testavimas PGR principu “gali būti geriausiu turimu „auksiniu standartau“.
Bet juk tokie teiginiai nėra moksliškai pagrįsti. Tą puikiai matėme, kai į greituosius PGR restus buvo pažvelgta visai kitomis akimis po kokliušo pseudepidemijos 2004-2006 metais – juk tada mėginių, paimtų iš tuomet tariamai sergančių asmenų tyrimai paneigė esant užkrečiamos ligos protrūkį. Atvirščiai, pasirodo, nebuvo jokio kokliušo.
Iš tiesų, būtų visiškas absurdas, jei norėdami įvertinti PGR testą, jo stadartu laikytume tą patį PGR testą. Su koronavirusu tas pats – nėra jokių išskirtinių specifinių Covi19 ligos simptomų – tam pritaria net tokie žmonės kaip Thomas Löscher, buvęs Miuncheno Universiteto Infekcijos ir Tropinės Medicinos Katedros direktorius ir Federalinės Vokietijos Internistų Asociacijos narys [2].
Ir jei žmonėms nepasireiškia išskirtinai Covid19 ligai specifiški simptomai, tuomet ir greitieji PGR testai nėra tinkami koronavirusui diagnozuoti. O Jessica C. Watson teigė priešingai, esą greitasis testas gali mums tarnauti kaip jau galiojantis auksinis standartas valdant pandemiją.
Be to, tokie “ekspertai” kaip Watson, nepaiso fakto, kad tik virusų izoliavimas gali būti laikomas auksiniu standartu, nes toks viruso įrodymo būdas abejonių niekam nekelia.
Štai kodėl paklausiau Watson, kaip Covid19 ligos diagnozė „gali būti geriausias turimas aukso standartas“, jei nėra išskirtinių specifinių Covid19 simptomų ir ar pats virusas, tai yra viruso izoliavimas, nebūtų geriausias turimas/galimas auksinis standartas?
Nepaisant daugybės prašymų, ji į šiuos klausimus dar neatsakė. Ir ji dar nėra atsakiusi į mūsų greito reagavimo pranešimą dėl straipsnio, kuriame mes keliama tuos pačius klausimus. Tiesa, Jessica C. Watson mums parašė birželio 2 dieną, kad „kai tik turėsiu galimybę, pabandysiu pateikti atsakymą vėliau šią savaitę“,
Nėra įrodymų, kodėl RNR fragmentai būtų pirminė viruso kilmė
Dabar kyla klausimas: ko pirmiausia reikia norint išskirti ar įrodyti viruso egzistavimą? Turime žinoti, iš kur atsiranda RNR fragmentai, kuriems kalibruoti tinka būtent šis PGR metodas.
Kaip teigia vadovėliai (pvz., White / Fenner. Medical Virology, 1986, p. 9), taip pat pagrindiniai virusų tyrinėtojai, tokie kaip Luc Montagnier ar Dominic Dwyer, dalelių valymas – t.y. objekto atskyrimas nuo viso kito, kas nėra tas objektas. Pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatė Marie Curie 1898 metais išgrynino 100 mg radžio chlorido, išskirdama jį iš tonų pikio – tai yra būtina sąlyga norint įrodyti viruso egzistavimą ir taip įrodyti, kad daug klausimų keliantys RNR fragmentai yra kilę būtent iš naujojo viruso.
Dabar turime problemą, kadangi greitieji PGR testai yra itin jautrūs, o tai reiškia, kad jie gali aptikti net mažiausius DNR ar RNR fragmentus, tačiau šiais testais neįmanoma nustatyti, iš kur tokie genetiniai fragmentai atsirado. Tai reikia nustatyti ankščiau.
Dabar nuolat kalbama apie RNR sekas, nes manoma, kad SARS-CoV-2 yra RNR virusas. Nors PGR tyrimai yra sukalibruoti genų sekoms nustatyti, turime tiksliai žinoti, kad šie genų fragmentai yra būtent šiuo metu ieškomo viruso dalis. Norint tiksliai žinoti, ar tikrai siaučia konkretus virusas, ar jo atmainos, reikia tinkamai izoliuoti ir ištirti įtariamą virusą laboratorijos sąlygomis.
CDC, 2007
Taigi, mes paprašėme mokslo grupių iš atitinkamų dokumentų, kuriuose kalbama SARS-CoV-2 kontekste, jog būtų įrodymai, kad jų pavaizduoti elektroninio mikroskopo kadrai iš in vitro eksperimentų rodo išgrynintus koronavirusus.
Bet nei viena mokslininkų komanda mums į šį klausimą atsakyti „taip“ nesugebėjo – ir niekas iš jų nepasakė, kad viruso izoliavimas nėra būtinas žingsnis. Mes gavome trumpus atsakymus tokius, kaip „ne, negavome elektroninio mikrografo kadro, rodančio gryninimo laipsnį“, bet jokių logiškai mokslu gristų paaiškinimų negavome.
Kas žinoma apie greituosius PGR testus Lietuvoje?
Pirmiausia, Lietuvoje pandemijos “bangos” taip pat yra grindžiamos teigiamų atvejų skaičiais, kurie yra gaunami šalies gyventojus testuojant tais pačiais greitaisiais PGR testais. Greitieji testai fiksuoja RNR fragmentus esančius žmonių nosiaryklėse, bet ne nereiškia, kad asmenys yra infektuoti įtariamu virusu. Prisiminkim, pats PGR testų išradėjas teigė, kad jo sukurtas testavimo būdas nėra tinkamas virusinei ar bakterinei ligai diagnozuoti.
Antra, 2020 metų balandžio 16 dieną Sveikatos Apsaugos Ministerija paskelbė, kad remiantis kompetetingais mokslininkais ir gydytojais praktikais, greitieji „testai neturėtų būti naudojami COVID-19 ligai patvirtinti”. Toliau SAM straipsnyje tęsiama: „tai reiškia, kad žmonės ar įmonės, šiuo metu pasitelkusios šiuos greituosius testus pirminiam vertinimui, ar žmogus yra užsikrėtęs, tai daro visiškai netikslingai, o gaunami rezultatai gali būti visiškai klaidingi.”
Pasak buvusio sveikatos ministros A. Verygos,” „visame pasaulyje nėra vieno ir aiškaus susitarimo, kaip šiuos greituosius testus naudoti.” Jis taip pat sako, kad “mokslininkų vertinimu, greitieji testai galėtų būti naudojami tik patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti. Tačiau tam turi būti atliktas validavimas.” Daugiau apie tai skaitykite: Ekspertų nuomone, greitieji testai negali būti naudojami diagnostikoje
SAM.lt
Trečia, Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos interneto svetainėje galima rasti dokumentą, pavadinimu “Rekomendacijos dėl COVID-19 testavimo ir identifikavimo priemonių tobulinimo”, kuriame šalies vadovas „Sveikatos ekspertų tarybai“ rekomenduoja atlikti reguliarias COVID-19 (SARS-Cov-2) viruso pilno genomo analizes kiekvieną mėnesį tam, kad galėtume žinoti, kokios viruso mutacijos vystosi šalyje ir kokiuose šalies regionuose jos plinta labiausiai:
“Daugelyje šalių atliekama cirkuliuojančių SARS-CoV-2 izoliatų pilno genomo sekoskaita, siekiant įvertinti viruso mutacijų riziką ir jų dažnį, taip pat prognozuoti būsimųjų vakcinų bei kuriamų biofarmacinių antikūnų efektyvumą <..>
Lietuvoje cirkuliuojančio viruso pilnos genomo sekos būtų teikiamos į GISAID duomenų bazę ir lyginamos su kitose šalyse cirkuliuojančių virusų sekų duomenimis.
Viruso genomo tyrimai turi būti atliekami nuolat, tam užtikrinant reikalingą finansavimą.
Tikslinga atlikti 50–100 izoliatų genomo sekų analizę per mėnesį (600–1200 sekų per metus).”
Bet ar kas nors daro Sars-Cov-2 viruso pasėlio tyrimus? Visi tyrimai remiasi tik PGR metodu, kuris, kaip jau ankščiau matėte, gali klaidinti ir sukelti bereikalingą paniką. Norint sužinoti, ar tikrai žmonės yra viruso nešiotojais, ar juo serga, reikia atlikti laboratorinius viruso pasėlio tyrimus, o ne remtis greitaisiais PGR testais, kurie duoda melagingus rezultatus ir tada visi gyvename pseudopandemijoje.
Tame šalies Prezidento rašte pagrindinis dėmesys skiriamas greitiesiems PGR testams. Kaip ir kokliušo pseudepidemijos atveju, jame rašoma, kad PGR testai pasižymi dideliu jautrumu, bet galimi klaidingi neigiami testo rezultatai, jei yra mažas viruso kiekis. Taip, vėl klaidingi, net ir neigiami rezultatai. O kada būna teisingi rezultatai?
Skaitome Lrytas.lt straipsnį “Greitojo testo fiasko: koronavirusu užsikrėtusiam vilniečiui greitasis testas parodė ne tai, ko tikėjosi“. Vilnietis išsiaiškino, kad PGR testai yra beprasmiai, nes jie rodo virusą, kai jo nėra, arba nerodo antikūnų, kai jie turėtų būti. Straipsnyje taip rašoma, kad:
“Įrodymais pagrįstos medicinos grupė atkreipia dėmesį, kad greitieji testai nerodo infekcijos imuninio atsako neformuojantiems asmenims – sergantiems AIDS ar onkologiniams ligoniams, kuriems taikomas gydymas. Dar daugiau, greitasis testas neaptinka užkrato pačiu pavojingiausiu metu, kai asmuo yra labiausiai užkrečiamas.”
Žodžiu, testai nieko neaptinka.
Tiesa, koksliušo pseudoepidemijos atveju, JAV buvo nustatyta atvirkščiai. Daugeliui “sirgusiųjų” rodė klaidingus teigiamus rezultatus. Juk tada buvo pripažinta, kad greitieji PGR testai klaidina, kadangi jie fiksavo esant kokliušą, nors realybėje infekcijos nebuvo. Tai ir teigiami rezultatai gali būti klaidingi? O kada PGR testai rodo neklaidingus rezultatus? Ar būna taip?
Toliau skaitome Prezidento rekomendacijas dėl greitųjų testų:
“Greitųjų antigeno testų jautrumas siekia apie 20 000 viruso kopijų, t. y. jis yra apie 1000 kartų mažesnis nei molekulinių (RT-PGR) testų. Greitųjų antigenų testai pasižymi dideliu jautrumu nustatant aktyvią infekciją, esant nedideliems viruso kiekiams galimi klaidingai neigiami testo rezultatai. Testų privalumas yra maža kaina (~5–6 Eur), paprastumas ir greitis (15 min.). Jų rezultatas matomas plika akimi, nereikia jokios specialios įrangos. Taikant tinkamus greitųjų antigeno testų panaudojimo algoritmus, klaidingai neigiamų rezultatų rizika gali būti sumažinama iki minimum.”
Pandemijos nebuvo todėl, kad PGR testai yra labai jautrūs, o surinkta genetinė medžiaga (pvz RNR fragmentai, DNR sekos) tyrimo eigoje yra dauginama tūkstančius kartų. Šis procesas greituosius PGR testus “priverčia” pateikti “klaidingus teigiamus” (false positive) rezultatus. Tokiu būdu toliau lengvai sukrapštome didelį “klaidingai teigiamų” koronaviruso atvejų skaičių ir skelbiame vis naujus karantino suvaržymus. Dėja, niekas nežinome, ar tie “teigiami atvejai” užsikrėtę virusu iš tikrųjų.
Kokliušo pseudoepidemijos JAV dėka, jau žinome, kad užkrečiamos ligos protrūko atveju vien greitaisiais PGR testais pasitikėti negalima, todėl, pirmiausia, būtina tinkamai izoliuoti įtariamą virusą iš jau sergančių asmenų ir tada išauginti jo kultūrą laboratorijoje. O kad sužinoti, ar jis tikrai yra pavojingas, tą naujai išaugintą viruso kultūrą reikia patalpinti į sveiką, nesergantį organizmą (pvz. žmogų) ir stebėti, ar jam pasireikš įtariama infekcinė liga su visais jai specifiniais simptomais.
Kodėl šios pandemijos metu yra taikomi kompiuteriniai algoritmai, bet nėra daromi viruso izoliatų tyrimai? Juk dar 2020 metų viduryje JK Sveikatos Ministerija pripažino, kad neturi mokslinių viruso egzistavimo įrodymų. Apie tai galite pasiskaityti kitame straipsnyje “JK Sveikatos Ministerija pripažįsta neturinti jokių mokslinių įrodymų, kad koronavirusas egzistuoja”.
Gera žinia! Prezidento rekomendacinis dokumentas datuojamas 2020 metų lapkričio 16 d., kai koronaviruso pandemija Lietuvoje buvo gerokai įsibegėjusi. Jame teigiama, kad virusui specifiški antikūnai išlieka 6 mėnesius po persirgimo:
“Lietuvoje atlikti SARS-CoV-2 židinio serologiniai tyrimai, paėjus 2 ir 6 mėnesiams po užregistruoto protrūkio, parodė, kad daugiau nei 95 proc. persirgusių asmenų, net ir tų, kurie persirgo besimptome infekcija, turi virusui specifiškų antikūnų, kurie išlieka 6 mėnesius po persirgimo. Panašius duomenis apie antikūnų išsilaikymą pateikia kitose šalyse atlikti serologiniai tyrimai (8).”
Viską susumavus, atrodo, kad koronavirusas nėra ir toks jau baisus. Antikūnai išlieka ir niekas gatvėse nemiršta. Dabar jau žinome, kad greitieji testai dėl savo padidinto jautrumo gali duoti klaidingus teigiamus rezultatus. Tai reiškia, kad ypač pasitikėti greitaisiais PGR testais pandemijos laikotarpiu nederėtų.
Jau metai laiko vyksta mirtino viruso pandemija, bet niekaip neišmirštame. Gal mes dalyvaujame koronaviruso pseudopandemijoje? Kyla klausimas, kokį pseudovirusą mes “gaudome” greitaisiais PGR testais?
2020 metais rugsėjo 10 dieną ELTA tinklalapyje įkeltas straipsnis, kuriame taip pat kalbama apie PGR testų patikimumą testuotant švietimo darbuotojus ir ten rašoma taip:
„Parlamentarė taip pat domisi, ko tikimasi pasiekti testuojant mokytojus testais, kuriuos mokslininkai pripažino neefektyviais?
Kartu klausiama, kokiu moksliniu pagrindu ar patirtimi remiamasi tikintis greitųjų testų pagalba nustatyti COVID-19 židinius mokyklose, kai mokslininkai nurodo, kad tai beveik neįmanoma?
Domimasi, kodėl priimant sprendimą dėl greitųjų testų naudojimo nebuvo pasiremta mokslininkų išvadomis ir nuomone, taip pat kodėl pasirinkti testuoti tik mokytojai, o ne visos mokyklų bendruomenės ar dar geriau – platesnio masto populiacija?
Taip pat laukiama atsakymo, ar ministras A. Monkevičius tokio greitųjų testų naudojimo nelaiko pinigų švaistymu, jei šiuo metu jau yra aišku, kad testai nepadės nei nustatyti viruso židinių mokyklose, nei galės suteikti prasmingą informaciją testuojamam asmeniui.
Taip pat domimasi, kaip švietimo įstaigų darbuotojai yra informuojami apie greitųjų testų paskirtį, veikimo būdą ir neigiamo bei teigiamo testo rezultatų prasmę ir jų interpretavimą?”
Visą ELTA straipsnį galite paskaityti ČIA.
Visą situaciją Lietuvoje dėl PGR testų naudojimo turbūt geriausiausiai vainikuoja paties Lietuvos Sveikatos Ministro A. Dulkio “Sprendimas dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti pagilinto sars-cov-2 testavimo – viruso genetinių variantų nustatymo procesą“, įsigaliojęs 2021 metais vasario 5 dieną. Jame rašoma, kad „ kartą per savaitę užtikrinant vieno procento visų Lietuvos Respublikoje per pastarąją savaitę nustatytų teigiamų SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatymui tikralaikės PGR metodu tyrimų (toliau – PGR tyrimas) ėminių SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos, o jei vienas procentas visų Lietuvos Respublikoje per pastarąją savaitę nustatytų teigiamų PGR tyrimų sudaro mažiau nei 200, 200 teigiamų PGR tyrimų ėminių SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimų atlikimą;“
Kodėl šiuo sprendimu nepaliekamas langas tam atvejui, jei per visą šalies teritoriją nebūtų surenkami tie prašomi 200 teigiamų atvejų? Juk jei kas savaitę bus vis pateikiami 200 teigiamų atvejų, bet nebus kreipiamas dėmesys į neigiamus atvejus, kokių būdu pasibaigs šita pandemija? Kad baigtųsi pandemija, turi mažėti teigiamų atvejų rodikliai. Bet jei Ministro sprendime teigiama, kad, jeigu 200 teigiamų atvejų per savaitę nesudarys to vieno procento, tuomet vistiek reikia tirti 200 teigiamų atvejų. O jei tų atvejų nepavyks surinkti, nes žmonės pradės vengti testuotis klaidinančiais PGR testais? Iš kur tada gausime tuos Ministrui reikalingus 200 teigiamų atvejų per savaitę? Tikra mistika.
Šiais laikais net ir mistika įgauna prasmę. Greičiausiai, tuos 200 atvejų dabar surinksime, kadangi buvo priimtas privalomas darbuotojų testavimas dėl koronaviruso. Atvejų tikrai bus, nes išplečiamos ir prioritetų grupės privalomam testavimui, pavyzdžiui, bus privalomai testuojami švietimo, maitinimo įstaigų, aptarnavimo sferos darbuotojai. Įsivaizduokite, kiek bus klaidingai teigiamų greitųjų PGR testų rezultatų, kai darbingi žmonės bus priversti testuotis ir izoliuotis. Kils tikra pseudopandemijos banga! Kelinta pseudobanga dabar bus, jau mažai kas ir beskaičiuoja.
Tuo tarpu Izraelyje, gavę Pfizer vakciną, daugiau nei 12 000 žmonių Covid19 testas buvo teigiamas. Izraelio Sveikatos Ministerija patikrino 189 000 Pfizer vakcina paskiepytų žmonių ir paaiškėjo, kad 6,6% jų vis dar turėjo teigiamą Covid19 testą. Po vakcinacijos Pfizer/BioNtech vakcina Izraelyje nustatyta daugiau nei 12 400 koronaviruso atvejų, iš jų 69 žmonės jau buvo skiepyti antra vakcinos doze. Daugiau skaitykite ČIA.
Kur galima nusipirkti SARS-CoV-2 virusą?
Jei galvojate šokti į vis dar važiuojantį koronaviruso ekonomikos traukinį ir planuojate gaminti vardinę Covid19 vakciną, derėtų pasidomėti koronaviruso atmainomis ir jų perspektyvomis ateityje. Kad jūsų gaminamas produktas būtų efektyvus, turite išmanyti visas Covid19 viruso atmainas, o jų yra virš 50,000 padermių. Visas koronaviruso atmainas pasaulyje galite sekti ČIA.
Atsiminkite, viskas kaip loterijoje, jei pasirinksite teisingą viruso atmainą, kuriai kursite savo vakciną, jūs laimėsite didįjį prizą – regionai, apkrėsti jūsų pasirinkta viruso atmaina, iš baimės prašysis tik jūsų vakcinos. Bingo!
Tuo atveju, jei pasirinktumėte „neteisingą“ viruso atmainą, pasikliaukite sena, bet jau daugiau nei šimtą metų pasitvirtinančią tikrų farmacininkų mantra – „mūsų vakcina yra saugi ir efektyvi“. Ir viskas.
Na, o tamsioji vakcinų gamybos pusė yra ta, kad sukūrus vakciną, kuri neatitinka kuriame nors pasaulio regione vyraujančios kokios nors viruso atmainos, niekas skiepytis ja nenorės. O tai reiškia, kad teks patirti papildomų darbo sąnaudų ir akyliau stebėti vakcinų rinką. Žinoma, savo kurtą vakciną galėsite patentuoti ir aršiai kontroliuoti savo eksperimentinio gaminio kainą.
Kas sunkiausia vakcinų rinkoje? Iš esmės, eiliniai pasiūlos ir paklausos dalykai, kaip ir kiekvienoje laisvos rinkos zonoje. Laisvoje rinkoje yra laisvė rinktis. O laisvas klientas yra laisvas pasi…rinkti ne jūsų gaminį. Kad klientai (a.k.a. „pacientai“) rinktųsi jūsų ir tik jūsų „saugią ir efektyvią“ vakciną, reikės pasitelkti visa įmanomas marketingo meno subtilybes. Teks samdyti socialinių tinklų žvaigždes, žymius bendruomeninkus ar net lobinti vietinius polinius veidus, kad palaikytumėte teigiamą jūsų vakcinos įvaizdį prieš tos šalies gyventojų akis.
Galutinis jūsų kaip vakcinų gamintojo tikslas yra labai paprastas – įtikinti visus, kad jūsų kol kas dar eksperimentinis farmakologinis preparatas išgelbės aplinkinių žmonių gyvybes net tuo atveju, jei jis sukeltų mirtis ir niekas jo nenorėtų naudoti. Nebijokite, apie viską pagalvota. Jūs, kaip farmacinio produkto gamintojas, esate atleistas nuo bet kokios atsakomybės už jo daroma žalą vartotojams. Šioje sferoje apie neigiamus dalykus nėra kada galvoti, visada koncentruokitės tik į teigiamus aspektus.
Pavyzdžiui, ar žinote, kur galite nusipirkti koronavirusą? Įsigiję Covid19 viruso izoliatų, gaunate šansą manipuliuoti viruso atmainomis. Įsivaizduokite, jūs turėsite net tik savo vardinę vakciną, bet ir galėsite valdyti savo sukurtą viruso padermę, prie kurios derinsite vakcinos sudėtį ir jos efektyvumą. SARS-COV-2 viruso izoliatų galite nusipirkti internetu, o tiksliau juos parduoda štai tokios dvi laboratorijos:
Takara Bio Inc., SARS-CoV-2 pseudovirusas, Š. Amerikos regionas
MyBioSource.com; COVID 19 Spike Coronavirus Pseudovirus: Human Coronavirus 2019; JAV
Tiesa, nuo 2022 m. gegužės 26 d. bus pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746(5) direktyva dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių. Pagal naują reglamentą greitiesiems antigenų testams bus taikomi griežtesni reikalavimai dėl jų veiksmingumo nustatymo, o notifikuotoji įstaiga juos turės išsamiai įvertint. Daugiau apie tai galite paskaityti ČIA.
Parengta pagal:
https://bpa-pathology.com/covid19-pcr-tests-are-scientifically-meaningless/
Originalaus straipsnio anglų k. šaltiniai:
Study 1: Leo L. M. Poon; Malik Peiris. “Emergence of a novel human coronavirus threatening human health” Nature Medicine, March 2020
Replying Author: Malik Peiris
Date: May 12, 2020
Answer: “The image is the virus budding from an infected cell. It is not purified virus.”
Study 2: Myung-Guk Han et al. “Identification of Coronavirus Isolated from a Patient in Korea with COVID-19”, Osong Public Health and Research Perspectives, February 2020
Replying Author: Myung-Guk Han
Date: May 6, 2020
Answer: “We could not estimate the degree of purification because we do not purify and concentrate the virus cultured in cells.”
Study 3: Wan Beom Park et al. “Virus Isolation from the First Patient with SARS-CoV-2 in Korea”, Journal of Korean Medical Science, February 24, 2020
Replying Author: Wan Beom Park
Date: March 19, 2020
Answer: “We did not obtain an electron micrograph showing the degree of purification.”
Study 4: Na Zhu et al., “A Novel Coronavirus from Patients with Pneumonia in China”, 2019, New England Journal of Medicine, February 20, 2020
Replying Author: Wenjie Tan
Date: March 18, 2020
Answer: “[We show] an image of sedimented virus particles, not purified ones.”
