“Nors asmenims uždedama nematoma etiketė “smegenų mirtis” arba “širdies mirtis”, tačiau jie nėra mirę iš tikrųjų. Kai žmogus yra tikrai miręs, nėra nei vieno organo, kurį būtų galima transplantuoti.” – organų donorystė nėra tokia šviesi kaip jums pasakojama.
Apie organų donorystę pasakoja medicinos daktaras Paul Byrne:
“Norečiau pratęsti diskusiją apie gyvybę, smegenų mirtį ir mirtį. Smegenų mirtis buvo išrasta 1967-1968 metais, kad gauti plakančių širdžių transplantacijoms. Pirmasis smegenų mirties kriterijų rinkinys buvo žinomas kaip “Harvardo kriterijai”. Harvardo komitetas jį išrado ir sukūrė tam, kad jie galėtų kažkaip vadinti tam tikrų refleksų ir funkcijų smegenyse nebūvimą. Pagrindinė fukcija, kuria jie remėsi buvo gebejimas kvepuoti. Po Harvardo kriterijaus atejo minesotos kriterijus. Tarp 1968 ir 1978 metų buvo publikuota 30 skirtingų kriterijų rinkinių. Kiekvienas kriterijų rinkinys darėsi vis laivesnis nei prieš tai buvęs kriterijų rinkinys. Šiuo metu tokių kriterijų rinkinių yra žymiai daugiau. Dabar žmogaus smegenys gali buti paskelbtos mirusiomis remiantis tik vienu kriterijų rinkiniu, bet gali buti laikomos nemirusiomis pagal kitą kriterijų rinkinį.
Pamatysite video įrašą apie tai, kas atsitiko Oklahomos valstijoje. Zakas buvo sunkiai sužeistas automobilio avarijoje ir jo smegenys paskelbtos mirusiomis. Tai svarbu, kadangi jo istorija pasklido po visą pasauli. Aš jums parodysiu televizijos video įrašą apie Zaką. Išgirsite neurochirurgą sakant, kad Zako smegenų sužalojimai buvo katastrofiški. Jūs taip pat pamatysite jo smegenų nuotraukas. Tai jo smegenų PET (positrono emisijos tomografas) skenavimo nuotraukos. PET nuotraukose jo smegenys buvo juodi. Tai reiškia, kad nebuvo jokios kraujo cirkuliacijos Zako smegenyse. Jo smegenys buvo paskelbtos mirusiomis remiantis tik tuo, kad kraujotaka smegenyse nebevyko.
Jo smegenų sužeidimai buvo katastrofiški ir Zakas neatsakė į jokius sensorinius stimuliavimus. Ligoninės vadovybė atliko smegenų skenavimo tyrimus. Tyrimai parodė tamsias vietas smegenyse, o tiksliau, kur nėra kraujo cirkuliacijos. Juodi buvo visi galvos smegenys. Abu pusrutuliai. Ar suteikė medikai vilties? Medikai pasakė, kad jo smegenys yra mirusios. Tėvams buvo pranešta, kad jie gali tikėtis, jog Zako organai bus panaudoti donorystei ir kad tai įvyks per ateinančias 12 – 24 valandas. Slenkant valandoms, ligoninės kolektyvas praneša vadovybei, kad Zakas mirė 11.10 val. ryto. Jis mirė praėjus 36 valandoms po auto įvykio. Buvo pasiruošta organų transplantacijos komandos atvykimui malūnsparniu.
Draugai ir artimieji rinkosi paskutiniam atsisveikinimui su Zaku. Tuomet viskas pasikeitė. Regis, dangiškos jėgos įtraukė ir jo artimuosius. Du Zako pusbroliai dirbo toje pačioje ligoninėje. Pusbrolis Danas ekrane pastebejo gyvybės impulsus. Pusbroliai suprato, kad Zakas dar nėra pasiruošęs nei išeiti iš šio gyvenimo, nei tuo labiau tapti organų donoru. Pusbrolis pagriebė vieną Zako koją, išsitraukė kišeninį peilį iš savo med. uniformos ir perbraukė juo per Zako pėdą nuo kulno iki pirštų. Abu giminaičiai patyrė didžiausią gyvenimo šoka. Dano rankoje laikoma Zako koja šoktelėjo. Ar įmanoma, kad Zakas vis dar gyvas?
Pusbrolis Danas turėjo pirmiausiai įveikti savo paties skepticizmą šiuo klausimu. Jis pagriebė Zako ranką ir pakišo savo pirsto nagą po Zako pirsto nagu. Nagas po nagu. Tai labai jautri vieta. Zakas tiesiog atmetė savo ranką į save. Jis fiziskai pajudėjo. Jis fiziškai patraukė savo ranką nuo manęs. Jis patraukė ranką į save skersai savo kūno. Judesio priežastis buvo aiški. Judesio priežastis kitaip nei refleksinis judesys yra ženklas, kad smegenyse vyksta procesai. Staiga, praėjus 4 valandoms po to kai Zako smegenys buvo paskelbtos mirusiomis, jo palatoje dūzgė medikai. Tėvai atvykę atsisveikinti su sunumi patyrė šoką. Mama pasakoja, kad abiems tėvams buvo pranešta, kad viskas sustabdyta.
Buvo sustabdyta Zako organų donorytės procesas. Buvo sustabdytas jo organų išėmimas. Zakas vis dar gyvena, bet jis, kaip ir daugelis kitų, galėjo būti paskelbtas su “mirusiomis smegenimis” ir jo gyvybiškai svarbūs organai išpjauti. Jis tikrai būtų miręs. Iš donoro kūno vienu metu išimamas ne vienas gyvybiškai svarbus organas. Dažniausiai jie išima tris organus.
Transplantacijos vadoveliuose rašoma, kad “mirusysis” reiškia “atsiskyrimas nuo gyvybės” arba “mirtis”. Pamatysite kaip atveriamas perikardas. Perikardas yra širdies dangalas, kurio viduje yra plakanti širdis. Jus pamatysite mirusio donoro kūne plankančią gyvą širdį.
Toliau rodoma (nuo 6.40min) ir pasakojama kaip atveriama krūtinės ląsta. Perpjaunamas krūtinkaulis ir praskečiamas į šonus, kad pasimatytų vidaus organai. Tada perpjaunami perikardo audiniai ir matome gyvą plakančią širdį. Širdis plaka žmoguje, kuris paskelbtas mirusiu. Iš tiesų, tokie žmonės nėra mirę, nes jų širdis vis dar plaka, o kraujo cirkuliavimas ir kvėpavimas nėra tie kriterijai, kuriais nustatoma žmogaus mirtis.
Apnėjos tyrimas (apnea test, AT) yra privalomas prieš paskelbiant paciento smegenų mirtį. Aš tai vadinu “kištuko ištraukimo apnėjos testu”, kadangi jie atjungia kvėpavimo aparatą nuo rozetės. Ventiliavimo aparatas būna išjungtas iki 10 minučių. Tai atliekama pacientui, kuris yra jau patyręs smegenų sužalojimus ir kvėpuoja ventiliatoriaus pagalba. Kai jie ištraukia kištuką dešimčiai minučių – žmogus visa tą laiką dūsta. Anglies dioksidas negali išeiti iš plaučių. Kai sustoja anglies dioksido šalinimas, prasideda smegenų tinimas. Neprašoma jokio artimųjų sutikimo atlikti apnėjos testą. Juk kas sutiks dusinti savo sūnų ar dukrą? Kas uždėtų pagalvę ant jų veidų dešimčiai minučių, kad negalėtų išeiti anglies dioksidas? Niekas niekada tam nesutiktų.
Per apnėjos testą pacientas turi įrodyti, kad jis gali pats savarankiškai be ventiliatoriaus pagalbos kvėpuoti. Taip duodamas signalas nutraukti širdies ir kitų gyvybiškai svarbių organų darbą. Apnėjos testas dar daugiau pakenkia jau ir taip sužalotom paciento smegenim. Šis testas nėra nuspėjimas, tai yra mirtinas veiksmas. Artimieji turi tai žinoti ir niekada neleisti atlikti apnėjos testo sužeistam šeimos nariui. Ne, ne ir dar karta ne apnėjos testui.
Bet žinote ką, mielieji? Daktaras jums sakys, kad toks įstatymas. Iš kur aš tai žinau? Man tai pasako tėvai, o aš pasikalbu su tuo mediku. Jis man sako, kad toks įstatymas, o aš atsakau, kad nėra tokio įstatymo, kuris leistų dūsinti žmogų. Todėl visi turite žinoti, kad ne, ne ir dar karta ne apnėjos testui.
Pav. šaltinis: https://nonprofitquarterly.org/california-bill-to-regulate-donor-advised-funds-advances-in-state-assembly/
Dabar smegenų mirtis yra rečiau naudojama, kad išgauti organus donorystei nei anksciau. Jie pakeitė smegenų mirtį “širdies mirtimi”. Nors pacientai kvėpuoja ventiliatoriaus pagalba ir jų smegenyse funkcijos nenutrūkę, tačiau jiems reikia organų, todėl paskelbiama, kad žmogaus nebegalima atgaivinti (do not resuscitate). Kai tai paskelbiama, ventiliatorius atjungiamas maždaug dešimciai minučių. Per tas dešimt minučių jie stebi kokiu gilumu pacientas kvėpuoja ir kokiu dažnumu pacientas kvėpuoja. Visa tai vertinama balais. Tai žinoma kaip “Viskonsino skaičiavimas”. Viskonsino skaičiavimas naudojamas nuspėti, kiek laiko užtruktų iki kol jie nebematys pulsavimo ar kvėpavimo požymių. Bandoma nuspėti, ar tai užtruks vieną ar dvi valandas. Kai jie atjungia ventiliatorių antrą kartą, širdis plaka toliau, bet jie laukia, kol širdies ritmas taps toks silpnas, kad nebebus pulso įrodimų. Nėra pulso, bet vis dar yra širdies plakimas. Kiek ilgai be pulso? Kartais trunka penkias minutes, o kartais dvi minutes. Yra istorija, kai jie atjungė ventiliatorių dviems vaikams. Buvo nuspręsta išpjauti jų širdis donorystei tik po 75 sekundžių nebuvus pulso. Tada jie išpjovė ne tik plakančias širdis, bet ir kitus tų dviejų vaikų organus.
Yra svarbu skirti organų transplantaciją nuo audinių transplantacijos. Transplantuojami organai yra gyvybiškai svarbūs organai, tai širdis, plaučiai, inkstai, kepenys, kasa, žarnynas. Visi šie organai privalo būti paimti iš dar gyvų asmenų. Nors asmenims uždedama nematoma etiketė “smegenų mirtis” arba “širdies mirtis”, tačiau jie nėra mirę iš tikrųjų. Kai žmogus yra tikrai miręs, nėra nei vieno organo, kurį būtų galima transplantuoti.
Su žmogaus audiniais yra kitaip. Kai žmogus yra tikrai miręs, nebėra kraujo cirkuliacijos ir kvėpavimo. Audinių tranplantacijai tinka tokie audiniai kaip oda, kaulai, ragena, širdies vožtuvai, venos, jungiamieji audiniai. Ragena įdomus audinys. Jis yra pačiame akies priekyje, ir jame nėra kraujagyslių. Jei ragenoje būtų kraujagyslės, mes jas matytume, tiesiog žiurėtume į viską pro jas. Ragenai reikalingas deguonis, bet juo rageną aprupina akies aplinka ir ašaros. Todėl jie gali išimti rageną, kai kraujotaka jau yra sustojusi. Rageną išima net keletą valandų po kraujotakos sustojimo. Širdies vožtuvai neturi kraujotakos, todėl jie irgi naudojami transplantacijai.
Kai jie transplantuoja organą, naudoja anti-atmetimo vaistus, kadangi mes taip esame sukurti, kad organai negali būti perkeliami iš vieno žmogaus kūno į kitą. Bet žmonės atrado būdą pergudrauti gamtą ir ką mums davė pats dievas apsisaugoti, jei kalbame apie organų keitimą…
Įprastas mirties nustatymas atsirado po “Harvardo kriterijų rinkinio”. Nustant mirtį yra du skirtingi keliai paskelbti žmogų mirusiu. Vienas – kai nebegalima atgaivinti kraujotakos, kvėpavimo ir visų organų, o antras – kai nebegalima atgaivinti visų smegenų įskaitant ir smegenų kamieną. Tai skamba stipriai ir griežtai, bet mirtis pripažistama pagal “priimtus” medicininius standartus. Iš tikrųjų, “priimti” medicinos standartai yra betkas, ką sako medikas ar ligoninė. Tai patys silpniausi standartai iš visų esančių medicinos standartų. Prieš atsirandant “priimtiems” mediciniaims standartams, daktarai praktikavo pagristus standartais arba įprastus standartus. Bet dabar praktikuojami “priimtini” standartai. Koks yra skirtumas? Prieš deklaruojant smegenis mirusiomis yra įprasta fiksuoti smegenu bangas. Tačiau dabar tapo “priimta” to nedaryti. Yra labai svarių priežasčių, kodėl būtina matuoti elektrinius impulsus, bet “priimta” jų nebematuoti. Šie mediciniai standartai atėjo kartu su Karen Guinlan judejimu, kuris vadinosi “teise mirti”. 21 metų merginos vardu Karen Guiland istorija sukrėtė visą mediciną ir jos teisę. Jos tėvai reikalavo, kad ji būtų atjungta nuo aparatų ir kad būtų leista jai numirti, daugiau nebesikankinti būnant komoje. Visų nuostabai, atjungus ventiliatorių Karen pradėjo kvėpuoti savarankiškai. Visą tą laiką ji buvo maitinama per tubelę. Mirė sutrikus kvėpavimui po 9 metų.
Atsitiko taip, kad tokie dalykai vyksta mūsų visuomenėje, mūsų kulturoje. Medikų bendruomenė keičiasi, keičiasi ir teisinė bendruomenė. Ir vis kuriami nauji įstatymai, pavyzdžiui, “Anatominės dovanos aktas 2006”. Jis jau galioja 46 JAV valstijose. Šis aktas sako, kad visi yra gali būti organų donorais. Ten sakoma, kad kiekvienas gyvas žmogus galimai sutinka būti organų donoru ir kad galima imtis visų priemonių, kurios užtikrintų asmens “tinkamumą” donorystei. Žmogus tiesiog laiko savyje sveikus organus, kol medikai suras kam tuos organus būtu galima atiduoti. Prieš įtvirtinant šį aktą, žmogus turėjo būti aiškaus ir pilno proto, kad pats nuspręstų, ar nori tapti organų donoru ar ne. Bet “pilnas protas” nebebuvo įtrauktas į 2006 metų “Anatominės dovanos aktą”.
Jūs privalote buti pripažintas “negalimu atgaivinti” net jei jūs turite raštišką reikalavimą to nedaryti. Jūs būsite pripažintas kaip negalimas atgaivinti iki kol jie nupręs, ar jūsų vidaus organai tinkami transplantacijai. Anatominės dovanos aktas kilo iš normatyvų skirtų pomirtiniams veiksmams. Tačiau tai buvo pakeista ir dabar tape priešmirtiniais normatyvais. Turėkite omenyje, kad “priešmirtinis” reiškia būti gyvu. Visa tai įsišakniję taip giliai, kad ir vaikai gali buti organų donorais. Kaikuriose JAV valstijose donorais gali buti 16, 15 ar net 14 metų vaikai. Kalbant teisiškai, vaikai yra pasiruošę aukoti savo organus. Jei vaikai ar mes sakytume “ne”, tai nebūtų niekur pranešta. Juk yra keletas būdų žmogų paskelbti mirusiu. Nepamirskite ir HIPAA (the Health Insurance Portability and Accountability act, 1996) įstatymo, pagal kurį valstybė gali gauti jūsų privačius sveikatos duomenis. Tam valstybė turi net 14 būdų. Atsiminkite, HIPAA įstatymas neapsaugo jūsų konfidencialių duomenų.
Mes kartu su dr. Weaver paruošėme standartus mirties deklaravimui:
• Niekas negali būti paskelbtas mirusiu iki kol neišnyksta kraujotaka, kvėpavimas ir širdies ritmas nepataisomai. Sakau nepataisomai, kad atskirti nuo negrižtamai. Nepataisomai reiškia, kad nežinome kaip viskas iš tikro yra, bet mes padarėme viska, kad pataisyti.
•Mirtis turi būti konstatuojama remiantis universaliais, visuotinai pripqžintais standartais. Nei Ohajo, nei Indijanos, nei Harvardo kriterijai negali būti skirtingi. Negali skirtis nei JAV standartai, nei Kinijos standartai.
•Mirties konstatavimas tvirtai ir be jokių išimčių privalo remtis medicinos, etikos ir religijos normomis.
Originalų video anglų kalba rasite čia: https://youtu.be/spjt6utu0vg
***
Dr. Paul Byrne apie organų donorystę neformalioje aplinkoje, anglų kalba: https://youtu.be/rqulbvi9ig4
Dr. Paul Byrne: Smegenų Mirtis vs. Tikra Mirtis: https://youtu.be/zdzrj8ciava