Amžiaus nusikaltimas: Ar skiepų pasas yra etiškas ir legalus kelias į Covid19 rojų?

Ar Skiepų pasai yra legalūs? Trumpai kalbant, jie yra teisėti, jei įvairios vyriausybės to nori. Bet ar skiepų pasai yra etiški – tai jau kita istorija.

Kai bandome iš naujo atverti savo vidaus ir pasaulio rinkas, bei pramogų vietas, vis dažniau pasigirsta balsų, kurie ragina nustatyti saugų atsidarymo būdą. Tas vadinamasis saugus atsidarymo būdas yra imunitetas arba skiepų pasas. Bet kiekvienas iš jų turi savo kainą ir etines problemas.

skiepu pasai Su sveikata susijusių kelionės dokumentų idėja nėra visai nauja. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė tarptautinį skiepijimo ar profilaktikos pažymėjimą (ICVP), vadinamą „Carte Jaune“ arba „Yellow Card“, tiems, kurie atvyksta iš geltonosios karštinės užkrėstų zonų arba keliauja per jas, kad būtų stabdomas visuotinis ligos plitimą. O Europoje nuo 1933 m. buvo priimti sveikatos pažymėjimai po 14-ojo amžiaus juodosios mirties protrūkių.

Panašūs pažymėjimai buvo paplitę JAV. XIX a. dešimtmetyje, kai cholera ir geltonoji karštinė apnykdavo apskritį, sveikatos pažymėjimai palengvindavo keliones per tokias į ligas linkusias vietoves, įskaitant ir JAV okupuotą Kubą. 1900-ųjų pradžioje Makon (Džordžija) priėmė potvarkį, kuriame buvo reikalaujama, kad juodaodžiai tarnautojai parodytų, jog jie neturi ligos, kad galėtų gauti privalomą licenciją arba „ženkliuką“, kurį kai kurie lygino su „šunų etiketėmis“.

Tų įvairiai vadinamų pasų, licencijų ar sertifikatų keliamos problemos dabar vėl sugrįžta:

• atrankinis naudojimas ir prieinamumas

• paso turėtojo tapatybės patikrinimas

• pasus tvirtinančios agentūros patikimumas

Tačiau atsižvelgiant į siūlomo paso skaitmeninę dimensiją, iškyla ir daugiau klausimų.

Turėtume nepamiršti, kad skiepų pasus galima būtų naudoti labai skirtingai: palengvinti tarptautines keliones ir turizmą, bei skatinti vidinę šalies veiklą. Skiepų paso naudojimo tinkamumas turėtų kiekvienoje sferoje būti vertinamas atskirai.

Kai kurių JAV valstijų įsteigtos programos, pavyzdžiui, New York vietinė „Excelsior“ programa, neturusi jokios įtakos tarptautiniam žmonių srautui. Priešingai, Izraelis kaip „Vakcinų tauta“, išdidžiai pasiskelbė, kad jos „žaliasis pasas“, kurį galima lengvai atsisiųsti per sukurtą sveikatos planą iš Sveikatos apsaugos ministerijos svetainės, bus reikalingas ir pačios šalies viduje. Tokį patį “žalią pasą” kaip kelionės dokumentą, atliekantį dvi funkcijas, priėmė Kipras ir Graikija.

Tarptautinė kelionių dalis nereikalauja atlikti neigiamų COVID testų arba pusę atostogų praleisti karantine atvykus į pasirinktą vietą. Tai yra sveikintina žinia nuo turizmo priklausomoms šalims ir piliečiams, kurie daugiau nei metus išgyveno drakoniškus uždarymus. Tačiau nesutrukdė „El-Al“ oro linijoms didinti ante, kai be skiepų paso kai kuriems skrydžiams reikialaujama pateikti dar ir neigiamus PGR testų rezultatus. Taigi, kokia yra skiepų pasų prasmė, jei reikia dar papildomai įrodyti, kad nėra ligos statuso?

Skiepų pasai ir Hakeriai

Tarptautinis skiepų paso naudojimas turizme išryškina pirmąją iš keletos problemų: dokumentų vientisumą. Pavyzdžiui, dvi iš Niujorko vykusios šeimos užsitikrino neigiamus testus ir išdidžiai įsėdo į lėktuvą, skrendantį į Izraelį. Laimei, niekas iš buvusiųjų lektuve nesusirgo, tačiau visi keleiviai atvykę buvo priversti praleisti bent savaitę karantine viešbutyje.

Taip pat turime nepamiršti, kad anoniminiai prekeiviai „Dark Net“ tinkluose parduodavinėja padirbtus skiepijimo pažymėjimus ir nulaužia pasus už vos 150 USD:

„Atliekame neigiamus „Covid “testus, keliaujantiems į užsienį, norintiems įsidarbinti ir pan. Pirkite du neigiamus testus ir trečiąjį gausite nemokamai!

„Covid-19“: vakcinos ir skiepų pasų skelbimas „Dark Net“ tinkle

Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad skaitmeninių pasų gamybą vykdo kelios įmonės, kurių kiekviena turi savo šifravimo (encryption) technologiją ir standartus. Tarptautinio sutarimo dėl patvirtintų vakcinų ir skaitmeninių pasų privatumo standartų nebuvimas padidina „blogų veikėjų“ ir plečia slaptų įsilaužimų tikimybę. Šiems standartizacijos klausimams spręsti buvo sutelktos įvairios grupės, įskaitant Didžiosios Britanijos karališkąją draugiją ir PSO pažangiosios vakcinacijos pažymėjimų darbo grupę. Tačiau dar yra per anksti pilnai įvertinti jų efektyvumą.

Skiepų pasų naudojimas šalies viduje

Neabejotina, kad JAV gali pasigirti vakcinacijos pažymėjimų iniciatyva. Technologijų įmonių koalicija, siekianti standartizuoti vakcinacijos įrašų duomenų stebėjimą ir sumažinti „painią masę“, deda pastangas į įgaliojimų kūrimą ir neišspręstų medicininių problemų sprendimus, pvz., imuniteto trukmę ar veiksmingumas prieš viruso atmainas. Dabar jums skaitant, JAV vyksta ne mažiau kaip dvylika skaitmeninių iniciatyvų, skirtų pagaminti skaitmeninį eliksyrą, kuris mus nuves keliu į “normalų gyvenimą”. Atvirai kalbant, toks tvirtas akivaizdžių konkurentų bendradarbiavimas jkelia nerimą. Galbūt šios technologijų įmonės kreipiasi su motyvu gauti pelno? Jei taip, įdomu, kam pavyks.

Be teisinių problemų, susijusių su skiepų pasų pažeidimais, privatumo teisių pažeidimais yra dar socialinio teisingumo problema – ne visi reikalavimus atitinkantys asmenys turi išmaniuosius telefonus, į kurių galės atsisiųsti pasų programą. Dabar siūlomas sprendimas yra popierinis pasas, kurį galima atsispausdinti iš kompiuterio. O kas nutiks tuo atveju, jei neturėsite kompiuterio? Niekas tokios galimybės nemini.

Dar svarbiau, kad skiepų pasas remiasi skiepijimu, todėl kai kurie asmenys neturės vienodų galimybių naudotis šia paslauga. Juodaodžių bendruomenė, kaip ir Amerikos Latinų, yra žinoma kaip nuolat nepakankamai įmunizuota. Ar taip yra dėl to, kad jie dvejoja dėl skiepų, ar turi nevienodą prieigą, ar tai yra organizuotos kovos su vakcinomis judėjimo tikslai – atskira diskusija. Paprastas faktas yra tas, kad tiems, kurie negali naudotis vakcina, negalės gauti ir skiepų paso, kuris atvertų duris visų šalies vidaus išteklių naudojimams. [1]

Daugelis mano, kad pasų programa paskatins skiepus priimti ir veiks kaip kontraataka prieš antivakserius. Kiti, atsargiai vertindami šią galimybę, kaip ir mūsų jauniausia kongreso narė Madison Cawthorn, kreipiasi į Holokausto šmėklą, kad būtų galima išvengti skatinimo vakcinuotis skiepų pasų pagalba:

“Tokie pasiūlymai yra kaip 1940 m. Nacistinės Vokietijos smogimas. Turime dėti visas pastangas, kad Amerika netaptų “parodyk savo popierių visuomene”.

O kaip yra su tais, kurie negali skiepytis? pvz., vaikais, kurie nevakcinuoti “reikiamomis” vakcinosmis, arba yra alergiški skiepų sudėtinėms dalims? Ar stadionams ir restoranams reikės skirti atskirus plotus, kad tilptų nevakcinuotų gyvūlių grupės? Ar sutiks tėvai būti atskirti nuo savo vaikų?

Skiepų pasų etika

Nepaisant etinių dilemų, susijusių su privatumu, struktūrine nelygybe ir „atstumtaisiais“, etikai Ezekiel Emmanuel ir Govid Persard skelbia, kad skiepų pasas yra etiškas. Jie remiasi teisine paradigma: reikalavimas naudoti mažiausiai ribojančią alternatyvą visuomenės sveikatai užtikrinti. Bet ši metodika nesumažina etinio vertinimo. Visuomenės sveikatos vertinimas kaip priemonės, skatinančios ekonominį plūdrumą, nėra įtraukta į nuostatas, kas yra leidžiama teisėtai.

Iš tiesų, jų pačių paradigma: „COVID-19 imuniteto licencijų etiką galima vertinti atsižvelgiant į tris pagrindines etines vertybes: naudos maksimizavimą; prioritetai mažiausiai remtiniems asmenims; ir vienodas elgesys su žmonėmis “ neatitinka šios srities principų. Ne visi turi vienodas galimybes pasiskiepyti, nauda dažniausiai tenka tiems, kurie yra pakankamai turtingi, kad galėtų sau leisti restoranus, sportinius vizitus ir keliones į užsienį. Taip ligų prevencijos naudą galima gauti socialiai atsiribojus ir užmasikuojant.

Kiti su etikos aspektais susiję skiepų pasų klausimai net nebuvo nustatyti, jau nekalbant apie programos ribas. Jei mes leidžiame “COVID pasą”, ar neturėtume pradėti išduoti sveikatos pasų visoms ligoms, nuo kurių yra vakcinos arba kurias piliečiai mąno esant gyvybiškai svarbiomis? Gal galima įtraukti ir gripą (influenzos virusas)? O gal reiktų pakartotinės tymų vakcinos suaugusiesiems?

Be to, kaip mums primena etikas Yuval Cherlow, turime pasirūpinti vienu socialiai brangiu visuomenės segmentu: grupe, kuri savanoriavo naujų vakcinų klinikiniuose tyrimuose. Šie tūkstančiai asmenų, atsitiktinai priskirtų bandymams ar kontrolinėms grupėms, yra „apakinti“ dėl savo vakcinavimosi statuso. Daugelis dalyvauja išplėstiniame skiepų veiksmingumo tyrime. Vėliau jie turės atsisakyti pasų, taip pat galimybės naudotis pramogomis ir socializacija, bei leidimo keliauti.

Nors dauguma užsiregistravusių į šiuos naujų vakcinų bandymus savanoriškai prisiima su vakcina susijusių sužalojimų riziką, tačiau jie neatsisako savo teisės bendrauti, kuri po to jiems bus paneigta. Būsimoms „jūrų kiaulytėms“ galima pranešti apie jų dalyvavimo pasekmes ir galbūt kompensuoti šiuos papildomus sunkumus – bet ką daryti tiems, kurie sutiko dalyvauti prieš keletą mėnesių? Kaip mes elgsimės šia žmonių grupę?

skiepu pasai